apžindis

ãpžindis sm. (1) 1. Slnt, Šts, Kv, Užv kas žindama, žindamas pienas: Veršiukas liesus, bo mažą apžindį teturėjo, t. y. maža pieno teturėjo karvė J. Toks palaikė̃lis vaikas turbūt ãpžindžio negauna Užv. Šitas kumelis gauna gerą ãpžindį Krtn. Kai veršis gauna pirmą ãpžindį nužįsti, liekta stiprus Krž. 2. prk. uždarbis, pelnas: Ten turėdavo gerą ãpžindį Krkl. Turbūt ana gauna ten kokį ãpžindį, kad teip lanko Krkl.